šiometis

šiomẽtis, -ė adj. (2) Rtr, KŽ; TS1900,1 šiųmetis: Šiomẽtis kumeliukas NdŽ. Tas veršis stipras, kad ir šiomẽtis Slv. Jau šiomẽčių morkų virėm Vlkv. Šiomẽčiai javai labai gražiai išrodo Žvr. Už veršį šiometùką gavau devynis šimtus Šk. | Ji šiometùkė (apie jauną šeimininkę), o aš pernykštukė Gs.